Kanklės, 1920 m.
Pranas Puskunigis (1860-1946) - kanklių muzikos puoselėtojas ir meistras. Populiarindamas šį instrumentą, įkūrė keletą kanklių ansamblių, kūrė ir aranžavo kūrinius. Išskobė apie 50 kanklių.
-
-
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui 90 metų
Rašytojų Balio Sruogos ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus iniciatyva 1926 metais įsteigtas Teatro muziejus prie Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto pradėjo rinkti medžiagą apie lietuviškąjį teatrą: afišas, programas, nuotraukas, atsiminimus, teatro draugijų veiklos medžiagą. Viena pirmųjų eksponatus atsiuntė aktorė Unė Babickaitė (Unė Bay), gyvenime ir teatre puoselėjusi grožio idealus.
1936 metais, sujungus Teatro muziejų ir Valstybės teatro archyvą, fondą papildė eksponatai iš spektaklių – scenografijos eskizai, kostiumai, muzikos instrumentai, plokštelės, knygos...
Po Antrojo pasaulinio karo išblaškytus muziejinius rinkinius sutelkė Lietuvos teatro draugija Aktorių namuose Vilniuje, 1964–1992 m. priglaudė Lietuvos dailės muziejus, o 1992 m. Teatro ir muzikos filialas tapo visaverčiu Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi.
Teatro muziejus Kaune tilpdavo į kelias spintas, Aktorių namuose glaudėsi mažame kambarėlyje, o Umiastovskių rūmai (Trakų g. 2, Vilniuje) – grafienės apartamentai tebuvo laikinas prieglobstis. 1996 metais muziejus įsikūrė Mažuosiuose Radvilų rūmuose, kuriuose veikė pirmasis Viešasis Vilniaus miesto teatras (1795–1845).
Šiuo metu muziejaus fondai išaugę beveik iki pusės milijono eksponatų, kurie artimiausiais metais patogiai įsikurs statomose moderniose saugyklose. Tuomet šis turintis daug vertingų eksponatų muziejus visu pajėgumu atsivers lankytojams ir istorijos tyrinėtojams.
Muziejuje saugomos reikšmingos iškilių menininkų – Unės Babickaitės, Konstantino Glinskio, Kipro Petrausko, Juozo Naujalio, Mstislavo Dobužinskio, Liudo Truikio, Stasio Ušinsko, Vytauto Žalakevičiaus, Šarūno Barto, Juozo Budraičio, Juliaus Juzeliūno, Jono Meko, Audriaus Stonio ir daugelio kitų asmenybių – kolekcijos bei kūrybinis palikimas
Muziejininkai skelbia straipsnius spaudoje įvairiais teatro, muzikos ir kino klausimais, aprašo fonduose saugomus dokumentus, rengia knygas, teatrų programų sąvadus, scenografijos albumus (Mstislavo Dobužinskio, Liudo Truikio).
Pažymėdami muziejaus 90-metį mūsų muziejininkai atrinko reikšmingiausius eksponatus, išsamiai atskleidžiančius fondų rinkinių įvairovę, istorinius laikotarpius ir asmenybių gausą. Šie objektai po kruopščių muziejininkų vertinimų taps savitais Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kūrybinio konteksto ir istorinės raidos simboliais.
Muziejaus pradininkų Balio Sruogos ir Unės Babickaitės idėja buvo ne tik išsaugoti lietuvių kultūros istoriją, bet ir praturtinti muziejų įžymiausių Europos menininkų kūriniais.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Regina Lopienė
-
Parodos objektai
-
-
Žaislas ŽVĖRELIŲ ORKESTRAS. Priklausė dailininkui Mstislavui Dobužinskiui, XIX a. pab.
Žaislas ŽVĖRELIŲ ORKESTRAS. Priklausė dailininkui Mstislavui Dobužinskiui.
-
-
-
-
-
LTMKM-90. Plakatas LIETUVOS DOKUMENTINIS KINAS, 1988 m.
Sovietmečiu visą profesionalųjį lietuvių kiną finansavo tik valstybė. Į tarptautinius kino festivalius filmai galėjo patekti tik Maskvos sprendimu. Tarptautinių festivalių programas tvirtindavo tik GOSKINO SSRS. 1987 m. pradžioje NYONO (Šveicarija) dokumentinių filmų festivalio organizatoriams pavyko Maskvoje išsiprašyti, kad būtų jiems leista patiems atvažiuoti į Lietuvos, Latvijos ir Estijos kinematografijos komitetus ir atsirinkti trijų respublikų dokumentinių filmų retrospektyvines programas tų metų NYONO festivaliui. Tai buvo stulbinanti naujiena dokumentininkams, nes pasaulis iki tol nebuvo matęs mūsų dokumentinių filmų. Herbertas ir Erika de Hadelnai ir Hansas Joachimas Shlegelis visą savaitę Valstybiniame kinematografijos komitete žiūrėjo lietuvišką dokumentiką ir patys nusprendė, kokius filmus rodys NYONE. Spalio mėnesį Nyono festivalyje Europa ir Amerika pagaliau pamatė geriausius lietuviškus dokumentinius filmus. Ta pati programa buvo parodyta ir 1988 m. pradžioje Vakarų Berlyno tarptautinio kino festivalio nekonkursinėje programoje. Didžiuojantis, kad, pagaliau, pavyko išsiveržti iš už geležinės uždangos, susigriebta, kad lietuviškų dokumentinių filmų atstovavimui neturime reprezentuojančio plakato. Tada ir buvo dailininkui Gintarui Gesevičiui pasiūlyta sukurti bendro pobūdžio plakatą LIETUVOS DOKUMENTINIS KINAS penkiomis kalbomis. Į Berlyno festivalį filmai jau važiavo su plakatu. (Tekstas Živilės Pilipavičienės)
-
Vaidybinis filmas VELNIO NUOTAKA. Filmavimas
Vaidybinio filmo VELNIO NUOTAKA kadras, Lietuvos kino studija, 1974 m. Scenarijaus autoriai Sigitas Geda, Arūnas Žebriūnas (Kazio Borutos romano „Baltaragio malūnas“ motyvais), režisierius Arūnas Žebriūnas, operatorius Algimantas Mockus, dailininkė Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, kompozitorius Viačeslavas Ganelinas.
Ant mašinos stogo iš kairės: režisierius Arūnas Žebriūnas ir operatorius Algimantas Mockus.
Dešinėje – aktorius Bronius Babkauskas.
-
LTMKM-90. Vaidybinio filmo ŽEMĖS KELEIVIAI plakatas, 1992 m.
Vaidybinis filmas “Žemės keleiviai”, „Cinemark”, 1992.
Scen. autorius Rimantas Šavelis (dalyvaujant Gyčiui Lukšui), rež. Gytis Lukšas, operatorius Algimantas Mockus, dail. Zenonas Šteinys, kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė.
Filmo ir plakato dailininkas Zenonas Šteinys – vienas žymiausių lietuvių karikatūristų ir animatorių, sukūrusių vienus geriausių lietuviškų animacinių filmų „Buvo buvo, kaip nebuvo“, „Dosnumas“, „Kadaise Lietuvoje“.
-
LTMKM-90. Spyruoklinis reverberatorius PR-3, 1968 m.
Spyruoklinis reverberatorius PR-3. Mokslo tiriamasis institutas „НИКФН“ (NYKFN), Maskva, TSRS, 1968 m.
Garsas iš jo turėjo metalinį atspalvį. Bijojo bet kokių sutrenkimų, vibracijos (pradėdavo „skambėti“). Spyruoklinė – elektromagnetinė dalis pritvirtinta 10 mm atstumu prie plokštės, padengtos cementavimo būdu aliuminiu. Yra du blokai su spyruoklėmis, kurios skiriasi tik ilgiu. Kiekviename bloke yra du pastovūs magnetai, tarp kurių polių yra tos spyruoklės tvirtinamos. Spyruoklės suvėlina signalą. Pagrindinį signalą paduoda trys indukciniai elektromagnetai, trys spyruoklės, turinčios skirtingą stangrumą nuskaito signalą. Skirtingas stangrumas tam, kad suvėlinimas gautųsi skirtingas. Galimas suvėlinimas 2;3;4;5,5 sekundės. Galima reguliuoti ir aido stiprumą.
-
LTMKM-90. Vaidybinio filmo NIEKAS NENORĖJO MIRTI filmavimas
Vaidybinis filmas "Niekas nenorėjo mirti", Lietuvos kino studija, 1965. Scenarijaus autorius ir režisierius Vytautas Žalakevičius, operatorius Jonas Gricius, dailininkai Vytautas Kalinauskas, Algirdas Ničius, kostiumų dailininkė Viktorija Bimbaitė, kompozitorius Algimantas Apanavičius.
Vaidybinis filmas “Niekas nenorėjo mirti” gavo daug apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose ir išgarsino kinematografininkus bei aktorius. Lietuvių kino kritikai jį išrinko į geriausių lietuviškų filmų dešimtuką.
-
LTMKM-90. Lomografinis fotoaparatas ACTION SAMPLER CHROME, ~2000 m.
Tai – miniatiūrinė fotokamera su įtaisytais keturiais, atskirai veikiančiais, objektyvais. Viename kadre gaunami keturi atskiri vaizdai, nufotografuoti vienas po kito 0,22 sekundės intervalu. Šis aparatas pagamintas Kinijoje apie 2000 metus. Pavadinimas „Lomografija“ kildinamas iš rusų gamyklos LOMO (Leningrado optikos mechanikos gamykla – susivienijimas), mat pirmieji lomografinio judėjimo kadrai buvo padaryti Čekijoje vokiečių turistų su primityviu Lomo gamyklos aparatu su centriniu užraktu. Buvo tiesiog nuo krūtinės fotografuojami vienas po kito daug ir viskas, kas papuola. Toks netvarkingas fotografavimas kažkam pasirodė labai žavus, tai atsirado tūkstančiai pasekėjų ir visas lomografininkų judėjimas.
Action Sampler Chrome – patobulintas lomografinis aparatas, viename kadre užfiksuojantis judesį, pavyzdžiui, dviračio pravažiavimą. Vaizdo kokybė lomografininkams – visiškai antraeilis dalykas. Svarbu, kad vaizdas būtų keistas, neįprastas.
 |
 |
 |
 |
 |
 |