Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui 90 metų
Rašytojų Balio Sruogos ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus iniciatyva 1926 metais įsteigtas Teatro muziejus prie Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto pradėjo rinkti medžiagą apie lietuviškąjį teatrą: afišas, programas, nuotraukas, atsiminimus, teatro draugijų veiklos medžiagą. Viena pirmųjų eksponatus atsiuntė aktorė Unė Babickaitė (Unė Bay), gyvenime ir teatre puoselėjusi grožio idealus.
1936 metais, sujungus Teatro muziejų ir Valstybės teatro archyvą, fondą papildė eksponatai iš spektaklių – scenografijos eskizai, kostiumai, muzikos instrumentai, plokštelės, knygos...
Po Antrojo pasaulinio karo išblaškytus muziejinius rinkinius sutelkė Lietuvos teatro draugija Aktorių namuose Vilniuje, 1964–1992 m. priglaudė Lietuvos dailės muziejus, o 1992 m. Teatro ir muzikos filialas tapo visaverčiu Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi.
Teatro muziejus Kaune tilpdavo į kelias spintas, Aktorių namuose glaudėsi mažame kambarėlyje, o Umiastovskių rūmai (Trakų g. 2, Vilniuje) – grafienės apartamentai tebuvo laikinas prieglobstis. 1996 metais muziejus įsikūrė Mažuosiuose Radvilų rūmuose, kuriuose veikė pirmasis Viešasis Vilniaus miesto teatras (1795–1845).
Šiuo metu muziejaus fondai išaugę beveik iki pusės milijono eksponatų, kurie artimiausiais metais patogiai įsikurs statomose moderniose saugyklose. Tuomet šis turintis daug vertingų eksponatų muziejus visu pajėgumu atsivers lankytojams ir istorijos tyrinėtojams.
Muziejuje saugomos reikšmingos iškilių menininkų – Unės Babickaitės, Konstantino Glinskio, Kipro Petrausko, Juozo Naujalio, Mstislavo Dobužinskio, Liudo Truikio, Stasio Ušinsko, Vytauto Žalakevičiaus, Šarūno Barto, Juozo Budraičio, Juliaus Juzeliūno, Jono Meko, Audriaus Stonio ir daugelio kitų asmenybių – kolekcijos bei kūrybinis palikimas
Muziejininkai skelbia straipsnius spaudoje įvairiais teatro, muzikos ir kino klausimais, aprašo fonduose saugomus dokumentus, rengia knygas, teatrų programų sąvadus, scenografijos albumus (Mstislavo Dobužinskio, Liudo Truikio).
Pažymėdami muziejaus 90-metį mūsų muziejininkai atrinko reikšmingiausius eksponatus, išsamiai atskleidžiančius fondų rinkinių įvairovę, istorinius laikotarpius ir asmenybių gausą. Šie objektai po kruopščių muziejininkų vertinimų taps savitais Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kūrybinio konteksto ir istorinės raidos simboliais.
Muziejaus pradininkų Balio Sruogos ir Unės Babickaitės idėja buvo ne tik išsaugoti lietuvių kultūros istoriją, bet ir praturtinti muziejų įžymiausių Europos menininkų kūriniais.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Regina Lopienė
