• Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui 90 metų

      Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui 90 metų

      Rašytojų Balio Sruogos ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus iniciatyva 1926 metais įsteigtas Teatro muziejus prie Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto pradėjo rinkti medžiagą apie lietuviškąjį teatrą: afišas, programas, nuotraukas, atsiminimus, teatro draugijų veiklos medžiagą. Viena pirmųjų eksponatus atsiuntė aktorė Unė Babickaitė (Unė Bay), gyvenime ir teatre puoselėjusi grožio idealus.
      1936 metais, sujungus Teatro muziejų ir Valstybės teatro archyvą, fondą papildė eksponatai iš spektaklių – scenografijos eskizai, kostiumai, muzikos instrumentai, plokštelės, knygos...
      Po Antrojo pasaulinio karo išblaškytus muziejinius rinkinius sutelkė Lietuvos teatro draugija Aktorių namuose Vilniuje, 1964–1992 m. priglaudė Lietuvos dailės muziejus, o 1992 m. Teatro ir muzikos filialas tapo visaverčiu Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi.
      Teatro muziejus Kaune tilpdavo į kelias spintas, Aktorių namuose glaudėsi mažame kambarėlyje, o Umiastovskių rūmai (Trakų g. 2, Vilniuje) – grafienės apartamentai tebuvo laikinas prieglobstis. 1996 metais muziejus įsikūrė Mažuosiuose Radvilų rūmuose, kuriuose veikė pirmasis Viešasis Vilniaus miesto teatras (1795–1845).
      Šiuo metu muziejaus fondai išaugę beveik iki pusės milijono eksponatų, kurie artimiausiais metais patogiai įsikurs statomose moderniose saugyklose. Tuomet šis turintis daug vertingų eksponatų muziejus visu pajėgumu atsivers lankytojams ir istorijos tyrinėtojams.
      Muziejuje saugomos reikšmingos iškilių menininkų – Unės Babickaitės, Konstantino Glinskio, Kipro Petrausko, Juozo Naujalio, Mstislavo Dobužinskio, Liudo Truikio, Stasio Ušinsko, Vytauto Žalakevičiaus, Šarūno Barto, Juozo Budraičio, Juliaus Juzeliūno, Jono Meko, Audriaus Stonio ir daugelio kitų asmenybių – kolekcijos bei kūrybinis palikimas
      Muziejininkai skelbia straipsnius spaudoje įvairiais teatro, muzikos ir kino klausimais, aprašo fonduose saugomus dokumentus, rengia knygas, teatrų programų sąvadus, scenografijos albumus (Mstislavo Dobužinskio, Liudo Truikio).
      Pažymėdami muziejaus 90-metį mūsų muziejininkai atrinko reikšmingiausius eksponatus, išsamiai atskleidžiančius fondų rinkinių įvairovę, istorinius laikotarpius ir asmenybių gausą. Šie objektai po kruopščių muziejininkų vertinimų taps savitais Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kūrybinio konteksto ir istorinės raidos simboliais.
      Muziejaus pradininkų Balio Sruogos ir Unės Babickaitės idėja buvo ne tik išsaugoti lietuvių kultūros istoriją, bet ir praturtinti muziejų įžymiausių Europos menininkų kūriniais.
      Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Regina Lopienė

Parodos objektai

   
  • Skudučių komplektas

    Skudučių komplektas, 1932 m.

    XX a. I p. skudučių muzikavimą visoje Lietuvoje ėmė skleisti žymus lietuvių tautosakininkas, sutartinių ir liaudies instrumentinės muzikos propaguotojas Stasys Paliulis (1902–1996). Mokytojaudamas Biržuose, vėliau Raseiniuose, Vilkijoje ir kitur, S. Paliulis įkūrė keliolika moksleivių ir studentų skudučių, ragų, daudyčių ansamblių; skudučiavimą diegė Lietuvos skautų organizacijose ir kariuomenėje. Koncertavo Lietuvoje ir tarptautiniuose skautų sąskrydžiuose Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje.
  • Šofaras

    Šofaras, XVIII a. pab. – XIX a. pr.

    Šofaras - ritualinis žydų pučiamasis instrumentas, pučiamas per Roš Ha Šana (Naujųjų Metų) ir Jom Kipuro (Permaldavimo dienas) apeigas sinagogoje. Jo skleidžiamas stiprus garsas turi pažadinti žydo dvasią iš miego. Jis tarsi ragina pabusti snaudžiančius tikinčiuosius, apšviesti savo dvasią bei daryti gerus darbus. Gaminimo metu ožio ragas specialiai suplotas. Instrumento žiotys papuoštos netaisyklingos formos simetriškai išpjautu ornamentu, Pūstukas padarytas išgręžus skylę ploniausioje rago vietoje. Kad rago sienelės atrodytų kuo plonesnės, visos instrumento briaunos buvo šlifuotos. Šonai dekoruoti stambiai skaptuotais ornamentais. Apatinė dalis - smulkesniais.
  • Fortepijonas „Diederichs Freres“

    Fortepijonas „Diederichs Freres“, XX a. pr.

    Šis fortepijonas priklausė Juozui Tallat-Kelpšai (1889-1949) – lietuvių kompozitoriui, dirigentui. Anot Stasės Tallat-Kelpšienės, fortepijoną „Diederichs Freres“ J. Tallat-Kelpša su tėvu pirko 1907 m. Sankt Peterburge už pinigus, kuriuos kompozitorius buvo užsidirbęs už muzikines pamokas ir grojimą begarsiuose kino filmuose. Su Juozu Tallat-Kelpša artimai bendravęs Mikalojus Konstantinas Čiurlionis 1908-1911 m. kūrė ir skambino savo kūrinius šiuo instrumentu.
  • Baleto šokėjos Olgos Malėjinaitės puantai

    Baleto šokėjos Olgos Malėjinaitės puantai, XX a. pr.

    Baleto šokėjos Olgos Malėjinaitės (1907–1939) puantai.

  • Aktorės Onos Rymaitės rankinukas
  • Baleto batelis

    Baleto batelis, XX a. 4 deš. pr.

    Rusų baleto šokėjos ir pedagogės Matildos (Marijos) Kšesinskajos (1872–1971) baleto batelis su autografu: „M. Kschesinska / М. Кшесинская / Paris / 1933.“ Aktorės Unės Babickaitės-Graičiūnienės (1897–1961) memorialinių daiktų rinkinys.

    Nuo vaikystės vaidinti mėgusiai Uršulei Babickaitei likimas lėmė įspūdingą ir spalvingą aktorės, režisierės, kultūros veikėjos karjerą. Gyvendama Jungtinėse Amerikos Valstijose, vėliau – Paryžiuje, bendraudama su žymiais užsienio šalių XX amžiaus kultūros ir meno atstovais Unė niekada nepamiršo Lietuvos. Iš pasaulinių įžymybių priimdama dovanojamas fotografijas, prašydavo jas dedikuoti Lietuvos teatro muziejui. Puiki meno žinovė ir aistringa kolekcininkė savo rinkinyje išsaugojo žymių rusų balerinų – Liubovės Jegorovos ir Matildos Kšesinskajos – puantus. Paryžiuje šios balerinos turėjo savo baleto studijas, vienoje jų tobulinosi lietuvių šokėjai Marija Juozapaitytė ir Bronius Kelbauskas.

  • Dainininkės Marijos Lipčienės grimo veidrodis

    Dainininkės Marijos Lipčienės grimo veidrodis, XX a. I p.

    Dainininkės Marijos Lipčienės grimo veidrodis.

    Operos solistės Marijos Lipčienės-Marcinkevičiūtės (1898-1970) ameninių daiktų rinkinys.

    Marija Marcinkevičiūtė-Lipčienė – Valstybės teatro solistė, originali atlikėja, sukūrusi daugiau nei 30 vaidmenų operose ir operetėse. Jai priklausęs grimo veidrodėlis yra Fiodoro Šaliapino dovana.
    Šis žymus rusų operos atlikėjas ne kartą lankėsi Lietuvoje. Jis bičiuliavosi su Kipru Petrausku, įvairiuose pasaulio scenose drauge rengdavo koncertus. 1934-aisiais, gastrolių Kaune metu, Šaliapinas susipažino su Marija Lipčiene. Jai padovanojo grimo veidrodėlį su dedikacija rusų kalba: „Poniai Marijai Lipčienei atminimui apie Fiodorą Šaliapiną, 1934 metai / Kaunas“.

  • Natų viršelis. Petras Stankevičius „Didysai Lietuvos Kunigaikštis Vytautas“

    Natų viršelis. Petras Stankevičius „Didysai Lietuvos Kunigaikštis Vytautas“, 1910 m.

    Petras Stankevičius gimė 1874 m. Vilniuje. Mokėsi Oginskių įkurtoje Rietavo orkestro mokykloje. Iš kunigaikščio B. Oginskio gavęs paramą, 1894 m. įstojo į Maskvos konservatoriją ir čia tris metus mokėsi. 1910 m. gruodžio 12 d. kaip kompozitorius dalyvavo pirmajame lietuviškos muzikos konkurse ir jame buvo apdovanotas pagyrimo raštu. Jo maršai mišriam chorui dažniausiai būdavo dedikuoti iškiliems žmonėms: Mykolui Oginskiui, Adomui Mickevičiui, Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui.
  • G. Verdi. TRAVIATA

    G. Verdi. TRAVIATA, 1920 m.

    G. Verdi. TRAVIATA. Kaunas, 1920 Pirmoji opera Valstybės teatre. Dirigentas Juozas Tallat-Kelpša. režisierius Konstantinas Glinskis. Pirmojo veiksmo scena. Violeta – Adelė Galaunienė, Alfredas – Kipras Petrauskas. Prie stalelio centre sėdi: Gastonas - Vincas Marcinkus, Grenvilis - Petras Oleka (kairėje), Flora - Veronika Podėnaitė, Baronas - Juozas Bieliūnas.
  • Pianinas „J. Kerntopf & Fils“

    Pianinas „J. Kerntopf & Fils“, 1898–1900 m.

    Šiuo pianinu iki gyvenimo pabaigos skambino Juozas Naujalis (1869-1934) – kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas ir pedagogas. Jis buvo lietuvių muzikinės spaudos pradininkas, pirmųjų lietuvių dainų švenčių organizatorius ir dirigentas, privačios muzikos mokyklos Kaune įkūrėjas.

  • LTMKM 90.Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. DVYLIKA BROLIŲ JUODVARNIŲ. Past. Boriso Dauguviečio, dail. Vytautas Palaima. Širdukas – Ona Rymaitė, Meilutė – Teodora Liaugaudaitė, Gandras – Stasys Petraitis, Senis – Juozas Siparis, Gudruolis – Stasys Čaikauskas, Protuolis – Viktoras Dine
  • LTMKM-90. 28-mm kino projektorius PATHÉ KOK

    LTMKM-90. 28-mm kino projektorius PATHÉ KOK, 1913 m.

    28-mm kino projektorius PATHÉ KOK, pagamintas JAV 1913 m. ir perdarytas Europos vartotojui. Tokius projektorius gamino ir Olandijoje bei Prancūzijoje.

        Firma PATHÉ 1912 metais labai sėkmingai įvedė 28-mm formato saugią kino juostą. Šis formatas namų kine sėkmingai išstūmė 35-mm kino juostą, kuri tuo metu buvo labai degi, tad dažnai sukeldavo namuose gaisrus. Amerikoje 28- mm juosta iš abiejų pusių turėjo po tris perforacijas. Prancūzijoje ši kino juosta kairėje kadro pusėje turėjo 3 perforacijas, o dešinėje – vieną. Viena perforacija supaprastindavo juostos užtaisymą kino projektoriaus rėmelyje. Mūsų turimo projektoriaus juostos tempimo būgnas perdarytas – su dešinėje pusėje nudildytais dviem danteliais, taigi, jis buvo pritaikytas Prancūzijos vartotojui.

       PATHÉ KOK dirba ranka sukant rankeną, o lempai stovi sumontuotas dinamo generatorius. Kai mechanikas suka rankeną, tas generatorius gamina elektrą. Taigi, šis projektorius buvo naudojamas vietose, kur nebuvo elektros. Kad būtų patogiau nešioti, jis būdavo patalpinamas į siuvimo mašinos (tokios, kaip ZINGER) dėžę.

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.