islamo menas

Islamą išpažįstančių šalių menas. Plito nuo VII a. arabų ir jų užkariautuose kraštuose, Indijoje, Turkijoje, Vidurio Azijos, Kaukazo ir Pietų Europos šalyse (Ispanijoje, Sicilijos saloje, Kretos saloje). Musulmoniškų šalių XX a. ir vėlesniam menui šis terminas netaikomas. Islamo menui būdingas dekoratyvumas, ornamentiškumas, polinkis į spalvingumą, prabangą, įmantrumą. Mene vyrauja architektūra, pastatai įvairiai ir gausiai dekoruojami (mozaikomis, akmenų inkrustacijomis, medžio reljefais, akmens, stiuko, fajanso plytelėmis, profiliuotomis plytomis). Puošyboje vyrauja augalinių ar geometrinių motyvų arabeskos, kufiškojo rašto (kaligrafiški arabiški rašmenys) ornamentai. Kurta monumentalioji bei miniatiūrų tapyba. Svarbiausia dailės sritis – dailieji amatai: gausiai ornamentuoti keramikos, tekstilės, metalo dirbiniai. Nuo XV a. islamo menas darė įtaką ir Lietuvai, meno kūriniai plito tarp didikų.