Aktorė, režisierė. Gimė 1909 m. birželio 29 d. Kuršėnuose (Šiaulių r.), mirė 1999 m. gegužės 21 d. Vilniuje, palaidota Rasų kapinėse Vilniuje.

Pirmasis vyras – ekonomistas Marijonas Gregorauskas (1908–1995), antrasis – kultūros veikėjas Juozas Banaitis (1908–1967). Dukterys – aktorė Agnė Gregorauskaitė ir pianistė Aušra Marija Banaitytė.

Į Kauną atvažiavo viena, būdama vos 12 metų. 1929 m. baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete (nebaigė), tuo pat metu 1929–1932 m. mokėsi Andriaus Olekos-Žilinsko dramos mokykloje prie Valstybės teatro, dalyvavo teatro spektaklių masuotėse.

1933–1934 m. Jaunųjų teatro aktorė, pirmas jos savarankiškas vaidmuo buvo spektaklyje „Dėdės Tomo trobelė“. 1934–1940 m. Valstybės teatro aktorė.

1939 m. išvyko į Vilnių. 1940–1941 m. Vilniaus valstybinio teatro aktorė. Karo metais su vyru Marijonu ir dukra Agne pasitraukė į Rusijos gilumą. 1941–1944 m. Maskvos radijo lietuviškų laidų bendradarbė. 1943–1944 m. Sovietų Sąjungos lietuviškų valstybinių meno ansamblių režisierė. 1944–1945 m. „Vaidilos“ teatro aktorė. 1945–1950 m. Vilniaus valstybinio dramos teatro dramos studijos dėstytoja. 1945–1993 m. Valstybinio akademinio dramos teatro aktorė ir režisierė.
1962 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą.

Lietuvos valstybiniame teatre ir kituose Lietuvos teatruose, televizijoje režisavo, pastatė kelias dešimtis Lietuvos ir užsienio šalių rašytojų pjesių, inscenizavo apsakymus, noveles, romanus, pati nemažai vaidmenų sukūrė televizijoje ir radijuje, konsultavo Lietuvos teatrus.

Sukūrė ryškių charakterinių vaidmenų: Fanė („Dėdės Tomo lūšnelė“ 1933, pagal H. Beecher-Stowe), Sara (R. Blaumanio „Siuvėjų dienos Silmačiuose“ 1936), Šarlota (A. Čechovo „Vyšnių sodas“ 1937, 1945), Betina (G. Hauptmanno „Prieš saulėlydį“ 1939), Kleopatra (M. Gorkio „Priešai“ 1946).

Kiti svarbesni vaidmenys: Kindė („Šarūnas“ 1929, pagal V. Krėvę), Tatjana (A. Čechovo „Jubiliejus“ 1945), Keraitienė (K. Binkio „Atžalynas“ 1938), Sart (H. Heijermanso „Viltis“ 1940), Aksinija, Varvara (A. Ostrovskio „Miškas“ 1948, „Audra“ 1950), Rūkienė (J. Baltušio „Gieda gaideliai“ 1948), Aiša Apa (Č. Aitmatovo, K. Muchamedžanovo „Fudzijama“ 1974), Giza (I. Örkeny „žaidžiame kates“ 1977).

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre iki šiol rodoma 1948 m. K. Kymantaitės režisuota Boriso Dauguviečio komedija „Žaldokynė“.

Kūryboje siejo realizmo ir romantizmo bruožus, spektakliuose siekė filosofiškai įprasminti istorinius įvykius, tautos gyvenseną, daug dėmesio skyrė kūrinio nuotaikai, masinėms scenoms, vaidybai.

Dauguma spektaklių būdinga sąlyginių vaizdų ir etninių elementų gausa.