Valerija Čepulytė

Vardas Valerija
Pavardė Čepulytė
Profesija geologas, mokslininkas, visuomenės veikėjas, žemėlapių sudarytojas, mokytojas
Gimimo data 1904 m.

Išsami biografija

Geomorfologė, geologė, geologijos ir mineralogijos mokslų daktarė, visuomenės veikėja. Gimė 1904 m. vasario 24 d. Peterburge, mirė 1987 m. lapkričio 12 d. Vilniuje. Palaidota Antakalnio kapinėse.

Peterburge baigė tris gimnazijos klases. 1919 m. su tėvais atvyko į Lietuvą, 1920–1923 m. mokytojavo Švenčionių apskrities pradinėse mokyklose, 1924–1927 m. mokėsi mokytojų seminarijoje Vilniuje. 1927–1930 m. mokytojavo „Ryto“ pradžios mokykloje, o 1930–1933 m. „Kultūros“ pradžios mokykloje Lazenkuose.

1934 m. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje eksternu išlaikiusi visus brandos egzaminus ir gavusi atestatą, tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą, kur studijavo geologiją ir geografiją. Jau studijų metais įsitraukė į geologines ekspedicijas, 1936 m. prof. Malkovskiui padėjo sudaryti Vilniaus krašto apžvalginį petrografinį žemėlapį, organizuoti lauko tyrimo darbus. Universitetą baigė 1939 m., už mokslinį darbą „Gardino žemės šiaurės rytai. Geografijos bruožai“ suteiktas filosofijos magistro laipsnis.
1941 m. pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institute, 1946 m. parengė ir apgynė geografijos mokslų kandidatės disertaciją, skirtą Lietuvos pleistoceno morenų stratigrafijai ir charakteristikai.

Vėliau atliko Lietuvos geomorfologinius tyrimus, sudarė geomorfologinį ir pleistoceno paleopaviršių žemėlapius, tyrimų rezultatus apibendrino mokslinių straipsnių serijoje, apibūdindama visą Lietuvos kvartero storymės sandarą. Įvaldžiusi morenų petrografinį, palinologinį, struktūrinį, paleogeomorfologinį ir kitus tyrimo metodus, detaliai ištyrė Pietų Lietuvos kvartero sluoksnius ir apibendrinusi rezultatus 1968 m. Vilniaus universitete apgynė geologijos ir mineralogijos mokslų habilituotos daktarės disertaciją.

Ilgą laiką vadovavo Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos instituto kvartero geologijos ir geomorfologijos sektoriui.
Paskelbė 73 mokslinius straipsnius, pirmoji 1953 m. sudarė 1:500 000 mastelio visos Lietuvos geomorfologinį žemėlapį, parengė monografiją „Lietuvos geomorfologija“, nemažai prisidėjo tobulinant geomorfologijos terminiją, pirmoji sudarė stratigrafiškai suskirstytų moreninių priemolių paviršiaus ir pado žemėlapius visai Lietuvos teritorijai, išaiškino nemažai subkvarterinių ir tarpledynmečių slėnių atkarpų, paleogeomorflogiškai išnagrinėjo atskiras teritorijas, gvildeno neotektoninių judesių įtaką kvartero nuogulų formavimuisi ir kt.
Už visuomeninę veiklą ir mokslinius darbus buvo ne kartą apdovanota. 1965 m. suteiktas nusipelniusios kultūros veikėjos garbės vardas.
1933–1939 m. bendradarbiavo leidiniuose „Vilniaus žodis“, „Lietuviškas baras“.

Parašė komedijų, dramų apie Vilniaus kraštą.

 

Parengta pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją (2003, t. 4, p. 309–310) ir Vikipediją, laisvąją enciklopediją, http://lt.wikipedia.org/wiki/Valerija_%C4%8Cepulyt%C4%97 (žiūrėta 2012 02 22)