Kazys Binkis

Vardas Kazys
Pavardė Binkis
Slapyvardis K. Alijošius; K. Papilietis; Kazys; Kazys Roviejietis; Nedarbininkas; Neklaipėdietis; Nelatvis; Nepartyvis; Ras Desta; Riza Chanas
Profesija poetas, dramaturgas, pedagogas, žurnalistas, redaktorius
Gimimo data 1893-11-16

Išsami biografija

Poetas, dramaturgas, publicistas. Gimė 1893 m. lapkričio 16 d. Gudeliuose (Biržų r.), mirė 1942 m. balandžio 27 d. Kaune.
Slapyvardžiai: K. Alijošius, K. Papilietis, Kazys, Kazys Roviejietis, Nedarbininkas, Neklaipėdietis, Nelatvis, Nepartyvis, Ras Desta, Riza Chanas.
1906 m. baigė 4 klases Biržų keturklasėje mokykloje, 1910 m. įstojo į Varanavo žemės ūkio mokyklą prie Švenčionių, tačiau, negavęs stipendijos, apsigyveno Vilniuje, kur 1915 m. baigė Lietuvių komiteto mokytojų kursus. 1920–1923 m. (su pertraukomis) studijavo literatūrą ir filosofiją Berlyno universitete.
1915–1918 m. mokytojavo Papilyje. 1918–1919 m. dalyvavo organizuojant savivaldybes Biržų apskrityje, Biržų savivaldybės tarybos pirmininkas, nuo Lietuvos socialdemokratų partijos išrinktas apskrities tarybos pirmininku. 1919 m. Vilniuje pradėjo leisti žurnalą „Liepsna“. Vilnių užėmus lenkams, Kaune dirbo spaudos biure. 1919 m. Kaune kartu su kitais įsteigė bendrovę ir pradėjo leisti bei redaguoti literatūros, meno ir kultūros žurnalą „Veja“, ėjusį iki 1920 m.
1920 m. tarnavo savanoriu dragūnų „Geležinio Vilko“ pulke, vėliau su kitais kultūros veikėjais važinėjo po pafrontę su koncertais. Nuo 1922 m. dalyvavo tik literatūrinėje veikloje. 1927–1928 m. redagavo iliustruotą dvisavaitį žurnalą „Mūsų dienos". 1933 m. Kaune, padedant kitiems žurnalistams, suorganizavo Žurnalistikos kursus namie neetatiniams spaudos bendradarbiams rengti ir išleido jiems skirtų leidinių („Didžioji spauda“, „Redakcijos organizacija“, su H. Blazu).
Buvo Lietuvos rašytojų draugijos narys, kelerius metus – ir jos valdybos narys. 1934–1938 m. prisidėjo leidžiant laikraštį „Literatūros naujienos“. Aktyviai bendradarbiavo savaitraštyje „Mūsų rytojus“, kuriame paskelbė daug kaimo žmonėms skirtų eilėraščių, poemų, eiliuotų feljetonų.
Karo metais savo bute su žmona Sofija slėpė žydus. Jiems po mirties suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai. Izraelio Jad Vašem muziejuje, Teisuolių alėjoje, pasodintas medis, skirtas Sofijos ir Kazio Binkių garbei (Nr. 660).
Nuo 1909 m. publikavo prozą ir eiles leidiniuose „Viltis“, „Vaivorykštė“, „Lietuvos žinios“, almanache „Pirmasis baras“.
Kazys Binkis – avangardistinės „Keturių vėjų“ grupės iniciatorius ir vadovas. 1922 m. išleido „Keturių vėjų pranašą“, 1924 m. kartu su kitais bendraminčiais (J. Petrėnu, S. Šemeriu, J. Tysliava ir kt.) įkūrė žurnalą „Keturi vėjai“. Alijošiaus slapyvardžiu paskelbė satyrinių ir humoristinių eiliuotų pasakojimų ir feljetonų.
Sudarė lietuvių poezijos antologijas „Sniegams tirpstant“ (1913), „Vainikai“ (1921), „Mūsų žemė“ (1928), „Antrieji vainikai“ (1936). Išvertė A. Puškino, I. Krylovo, M. Gorkio kūrinių.
Kūriniai: „Eilėraščiai“ (1920), „100 pavasarių“ (poezija, 1923), „Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos“ (poema, 1928), „Atsiskyrėlis Antanėlis“ (vaikams, 1930), „Ir t. t.“ (1931), „Meškeriotojas“ (vaikams, 1935), „Dirbk ir baiki“ (vaikams, 1936), „Kiškių sukilimas“ (vaikams, 1937), „Atžalynas“ (pjesė, 1937), „Generalinė repeticija“ (pjesė, 1940).

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 3.