Jonas Bendorius

Vardas Jonas
Pavardė Bendorius
Profesija kompozitorius, muzikantas, pedagogas, dėstytojas
Gimimo data 1889-08-15

Išsami biografija

Choro dirigentas, pedagogas. Gimė 1889 m. rugpjūčio 15 d. Skaisčiuose (Liubavo vls., dab. Marijampolės r.), mirė 1954 m. birželio 27 d. Palangoje.
1899 m. baigęs pradžios mokyklą, iki 1903 m. privačiai mokėsi muzikos, tapo Vištyčio (Vilkaviškio raj.) vargonininku. Savarankiškai mokėsi ir, išlaikęs egzaminus iš gimnazijos kurso, 1907–1912 m. Varšuvos muzikos institute pas M. Surzinskį mokėsi groti vargonais ir vadovavo Varšuvos lietuvių draugijos chorui. Pakviestas iš Varšuvos, 1910 m. liepos 17 d. kartu su Albinu Iešmantu Marijampolėje pastatė Miko Petrausko operą „Birutė“.
1912–1920 m. dirbo Marijampolėje: grojo, mokytojavo „Žiburio“ gimnazijoje, dėstė mokytojų kursuose, kartu su A. Iešmantu ir M. Gustaičiu įkūrė muzikos, literatūros ir dramos draugiją „Gabija“ ir buvo jos pirmininkas (1913–1920). Vadovavo bažnytiniam ir „Gabijos“ mišriesiems chorams, rengė vakarus-koncertus.
1920–1924 m. gilino muzikos teorijos ir kompozicijos žinias Leipcigo konservatorijoje pas pedagogus S. Krehlį ir P. Graenerį. Parašė mokslinę studiją „Uvertiūros formos išsirutuliojimas istorijos šviesoje“.
Nuo 1924 m. dėstė teorines disciplinas ir vadovavo vargonų klasei Kauno muzikos mokykloje, nuo 1933 m. – Kauno konservatorijoje, 1935–1940 m. buvo konservatorijos inspektorius, dažnai pavaduodavo direktorių, 1937 m. pelnė vyresniojo mokytojo titulą. Taip pat dėstė E. Laumenskienės liaudies konservatorijoje ir vargonininkų kursuose, aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikos ir chorvedžių draugijos veikloje, buvo „Dainos“ ir „Lietuvos kanklininkų“ draugijų pirmininkas.
1940 m. kartu su Konradu Kavecku įsteigė Vilniaus muzikos mokyklą ir iki 1945 m. jai vadovavo. 1945–1949 m. buvo Vilniaus konservatorijos direktorius, nuo 1948 m. – profesorius; kartu buvo ir Muzikos teorijos kompozicijos katedros vedėjas, 1949–1954 m. – konservatorijos teorinių disciplinų dėstytojas, 1945–1948 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos organizacinio komiteto pirmininkas (išrinktas ir sąjungos pirmininku). 1945 m. suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. 1948 m. išrinktas Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos deputatu. Buvo dainų švenčių organizacinių komitetų narys.
Parašė muzikos kritikos ir publicistikos straipsnių, harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Išpopuliarėjo jo harmonizuotų dainų rinkinys mišriajam chorui „Aušrelei beauštant“ (1920 ir 1960), sukūrė ir originalių dainų chorui. Jo harmonizuota liaudies daina „Mergužėle, lelijėle“ atlikta 1971 m. 4-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje Čikagoje.

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 3.
Vikipedija, laisvoji enciklopedija, http://lt.wikipedia.org.