Prancūzų tapytoja, viena žymiausių XVIII a. pab. – XIX a. pr. Prancūzijos ir Vakarų Europos portretisčių. Mokėsi privačiai. Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos Paryžiuje (nuo 1783), Šv. Luko akademijos Romoje (nuo 1790) narė. Nuo 1789 m. gyveno užsienyje (Italijoje, Anglijoje, Rusijoje, kt.), nuo 1805 m. – Prancūzijoje (1807 m. ir 1808 m. lankėsi Šveicarijoje). Nutapė įvairių šalių karališkųjų asmenų, aristokratų portretų („Charles’is Henri Othonas, Nassau princas“ 1776, „Jekaterina, grafienė Skavronskaja“ 1796), autoportretų („Autoportretas“ 1790, „Ponia Vigée-Le Brun su dukterimi“ 1786 ir 1789). Sukūrė ~30 Marijos Antuanetės portretų (buvo jos portretistė). Portretai dažniausiai reprezentaciniai, kai kurie ne tokie oficialūs, labiau psichologizuoti. Parašė memuarus (1835–1837).