Fotografas, XIX a. II p. Mirė Teherane 1892 m.
1870–1875 m. priklausė Prancūzų fotografų draugijai kaip fotografas iš Kutaisio. 1872 m. pavasarį į politechnikos parodą Maskvoje nusiuntė 163 įvairių Kaukazo vaizdų fotografijas ir senovinio gruzinų Senojo Testamento, saugomo Gelati vienuolyne, fotografijų kolekciją. 1873 m. nusiuntė fotografijų seriją į Vienoje vykusią Pasaulinę parodą, kur gavo apdovanojimą. Tais pat metais apsigyveno Tbilisyje ir atidarė modernią fotostudiją Erivanskio (Erivansky) aikštėje. Dėl aukšto technologinio lygio galėjo greitai ir kokybiškai daryti įvairių dydžių fotografijas. Kartu dirbo ir tapytojas, spalvinęs atvaizdus aliejiniais, akvarelės ar anilino dažais.

1877–1878 m. Rusijos ir Turkijos karo metu Barkanovas tarnavo karo korespondentu Kaukazo fronte. 1880 m. tęsė profesionalaus fotografo karjerą.

Portretai išsiskyrė ypatingu apšvietimu. Barkanovas pats asmeniškai rūpinosi visais jo studijoje atliekamais darbais. 1881 m. gavo Progreso diplomą iš Tulūzoje vykusios parodos. Dalyvavo įvairiose ekspedicijose, visuomet buvo pasirengęs keliauti su sunkia ekipuote ir susidurti su kelionės sunkumais.  Barkanovo fotografijos saugomos Tbilisio Literatūros muziejuje.